Kazlųrūdietis Aronas Kestenis apie Muay Thai šalies čempiono titulą ir viešnagę Tailande

Visiškai neseniai Kazlų Rūdos kraštą apskriejo džiugi žinia – kazlųrūdietis Aronas Kestenis triumfavo Muay Thai šalies čempionate. 2003 m.g. jaunuolis tapo Lietuvos čempionu. Ši sporto šaka Aronui tai galimybė „kasdien tapti vis geresne savo versija“. Nuo pat mažumės su sportu draugaujantis kazlųrūdietis yra lankęsis ir turėjęs kovą ir Tailande. Apie pažintį su Muay Thai sporto šaka, Lietuvos čempionatą ir viešnagę Tailande, kalbamės su Aronu:

– Gal galėtumėte plačiau supažindinti Kazlų Rūdos krašto sportu besidominčią bendruomenę su Muay Thai sporto šaka? Kokios jos esminės taisyklės?

– Muay Thai yra viena iš seniausių sporto šakų su įdomesne atsiradimo istorija. Šios sporto šakos pradžia siekia apie 1600 m. ir kilmės šalis – Tailandas. Tuo metu tailandiečiams kariaujant, kovų metu netekus ginklo, kovoti tekdavo plikomis rankomis. To iki šių dienų yra mokoma Tailando armijoje. Dažniausiai kovos prasideda tradiciniu Wai Khru ritualu, kurio metu groja tradicinė šios šalies muzika ir kovotojas ”bešokdamas” atiduoda pagarba treneriui, klubui, jo zonoje esantiems ir kovotoją palaikantiems žmonėms. Ritualo pabaigoje kovotojas dažniausiai atsisėda ant žemės ir nusilenkia tris kartus jo zonoje esantiems žmonėms. Muay Thai kova apima paprastai 5 raundus po 3 minutes, bet pagal IFMA (Tarptautinė „Muay Thai“ mėgėjų federacija) jos vyksta 3 raundus po 3 minutes suaugusiems asmenims, o vaikams, jaunesniems nei 18 metų – 3 raundus po 2 minutes, tarp kurių būna 1 minutės pertrauka. Šis sportas atrodo žiaurus ir gali pasirodyti, kad tarp varžovų yra didžiulė priešprieša, bet kiekvienas kovotojas jaučia vienas kitam pagarbą tiek prieš kovą, tiek ir po jos. Rekomenduoju visiems išbandyti Muay Thai, nebūtinai, kad būtų galima kovoti ringe, bet ir dėl savęs, saviugdai. Šis sportas padeda ne tik fiziškai sustiprėti, bet ir psichologiškai, atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi gyvenimiškose situacijose.

– Tapote šalies čempionu. Ką reiškia Jums šis rezultatas?

– Lietuvos Muay Thai čempionu tapti seniai buvo vienas iš mano pagrindinių tikslų, tikrai tuo džiaugiuosi, bet tikrai nesustosiu, toliau dirbsiu siekiant didesnių pasiekimų šiame sporte.

– Visiškai neseniai teko Jums lankytis ir kovoti Tailande. Ten pasiekėte pergalę. Kuris pasiekimas asmeniškai vertingesnis – šioje šalyje pasiekta pergalė ar Lietuvos čempiono titulas? Kodėl?

Abu laimėjimai man yra labai svarbūs bei vertingi, bet manau man svarbesnis yra Tailande, kadangi mano kova vyko didžiausiame Muay Thai festivalyje ”Amazing Muay Thai Festival”. Šiame festivalyje buvo pagerintas anksčiau minėtas Wai Khru pasaulio Gineso rekordas, taip pat jame sutikau daug legendinių Muay Thai kovotojų, tokių kaip Saenchai, Nong-O Gaiyanghadao bei Stamp Fairtex. Vien tai, kad tokie legendiniai kovotojai buvo šiame festivalyje pasako, kokio tai lygio renginys.

Gal galite plačiau papasakoti apie kelionę į Tailandą? Kaip susiklostė aplinkybės, kad teko ten kovoti? Kaip apibūdintumėte varžovą? Iš kur jis buvo? Kur patyrėte daugiau įtampos, Tailande ar Lietuvos čempionate?

– Į Tailandą išvykau su ”Titanas Training camp 2023” stovykla, kurią organizavo sporto klubo ”Titanas” treneris Marius Misiūnas. Šios stovyklos metu treniravomės ”Venum training camp”, esančiu Pattaya mieste. Šis klubas yra laikomas vienu iš aukščiausio lygio „campų“ pasaulyje. Praėjus dviems savaitėms stovykla ėjo į pabaiga, bet man to neužteko, todėl parašiau savo treneriui Sigitui Gaižauskui. Kadangi jis gyvenęs Tailande ir turi daug pažinčių šituose kraštuose, Sigitas greitai man davė jo buvusio trenerio kontaktus. Mes dėl visko susitarėme ir po poros dienų aš išvykau į Hua Hin’e esantį Muay Thai kluba ”Pro Muay Thai Hua Hin”, kuriame gyvenau ir treniravausi su vietiniais gyventojais. Po kažkiek laiko norėjosi išbandyti, ką išmokau per visą šį laiką. Paprašius trenerio, jis man greitai suorganizavo kovą ankščiau minėtame festivalyje. Taip gavosi, kad kovojau su tailandiečiu. Kaip žinia, ten jie yra užaugę su šiuo sportu, bet manęs tai neišgąsdino. Po sunkių treniruočių labai pasitikėjau savimi, todėl jaudulio buvo labai mažai, palyginus su Lietuvos čempionatu.

– Kiek populiari ši sporto šaka Tailande? Ar daug žiūrovų buvo susirinkę pasižiūrėti kovos? Kurios šalys apskritai dominuoja Muay Thai sporto šakoje?

– Muay Thai yra pati populiariausia sporto šaka Tailande, kadangi tai yra jų pačių sukurti kovos menai ir yra naudojami tikrai ilgą laiką. Į šį sportą įeina daug Tailando tradicijų. Kovos ten vyksta vos ne kiekvieną dieną. Susidomėjimas yra didelis, į kovas susirenka nemaža masė žmonių. Kalbant apie jau minėtą pasirodymą, žiūrovų kiekis buvo tikrai vienas iš didžiausių, kurių apsuptyje man teko kovoti. Jokioje kitoje šalyje nepamatysite tokio susidomėjimo šiuo sportu ir jo tradicijomis kaip Tailande.

– Jei grįšime prie Lietuvos čempionato, kas Jums sunkiausia buvo jame? Kiek turėjote kovų?

– Lietuvos čempionate sunkiausia buvo svorio metimas. Per 10 dienų turėjau numesti 4 kilogramus kūno masės, kad sverčiau 63,5 kilogramo ir tilpčiau į planuotą svorio kategoriją. Mano svorio kategorijoje įskaitant ir mane buvo 4 stiprūs kovotojai, todėl turėjau 2 kovas.

– Kaip manote, kokios stipriosios Jūsų kaip sportininko pusės padėjo įveikti varžovus?

– Manau, jog viena iš geriausių mano savybių yra šaltakraujiškumas. Prieš kovas dažniausiai išlieku ramus, niekur nesiblaškau ir atiduodu visą savo dėmesį ten kur man reikia.

– Ką norėtumėte dar patobulinti savo pasirengime? Kaip manote, kur didžiausius poslinkius padarėte per pastaruosius pora metų meistriškumo atžvilgiu? Kokią įtaką turėjo Jūsų kaip sportininko augimui pandemija?

– Savo pasirengime nieko nekeisčiau. Viskas sudėliota gerai, nuosekliai dirbu su savo silpnomis vietomis ir bandau paversti jas stipriausiomis. Manau, jog daugiausiai patobulėjau būdamas Tailande. Ten sutikau daug įvairių trenerių, kurie į mane atkreipė dėmesį bei skyrė daugiau laiko. Karantino metu niekas nesikeitė, treniravausi kaip ir ankščiau, tik dėl sugriežtintų saugumo reikalavimų buvo atšauktos keletas varžybų.

– Kokie Jūsų artimiausi planai ir didžiausi lūkesčiai, svajonės..?

Šiuo metu vienintelis planas yra vėl nuvykti į Tailandą bei ten treniruotis ir sudalyvauti keliose profesionaliose kovose. Grįžęs į Lietuvą, pradėsiu savanoriauti Lietuvos kariuomenėje, o po jos planuoju toliau tęsti savo kovotojo karjerą.

– Kaip ruošiatės varžyboms? Ar laikotės specializuotos dietos, dienos režimo? Kiek kartų per savaitę treniruojatės?

– Likus mėnesiui iki varžybų, pradedu intensyviai ruoštis ateinančioms kovoms. Tuomet treniruojuosi kiekvieną dieną po du kartus. Sekmadienį pasilieku atsigavimui. Rengiantis varžyboms, bėgioju po 6-8 kilometrus tris ar daugiau kartų į savaitę. Tailande varžyboms ruošiausi stipriau: kiekvieną dieną 7 valandą ryto bėgdavau apie 7, 8  kilometrus. Parbėgus į salę prasidėdavo treniruotė, kurios trukmė būdavo apie 2 valandas. Tokios treniruotės su bėgimu į dieną būdavo dvi. Per antrą dienos bėgimą bėgdavome mažiau. Sekmadieniai taipogi būdavo vienintelė laisva savaitės diena.

– Ne paslaptis, kontaktinis sportas neapsieina be traumų. Ar teko tokių patirti? Kiek ilgai buvote iškritęs iš treniruočių, varžybų ciklo?

Kol kas nesu patyręs labai stiprių traumų, kurios trukdytų man treniruotis, bet šios sporto šakos pasekmes jaučiu. Dažnai skauda riešus, nudaužytos kojos.

– Ar teko susidurti su motyvacijos stoka, kuomet norėjosi viską mesti? Kaip su tuo susitvarkėte?

Pas mane viskas vyksta ne per motyvaciją. Jos anksti ryte keltis nebūna manau daug kam. Pas mane visas darbas vyksta per discipliną Esu įsitikinęs, jog disciplina yra stipriau nei motyvacija. Turiu kasdieninį treniruočių grafiką ir jo laikausi, nesvarbu noriu to ar ne. Žinau, kad mano pasirinktame kelyje trumpo ir lengvo kelio nėra, todėl laikausi disciplinos ir bandau kasdieną būti geresnė savo versija nei buvau vakar.

– Ar tiesa, kad į šios sporto šakos sūkurį mėgina įsilieti ir mažesnis broliukas? Kaip sekasi tai jam daryti? Kokios Jūsų šeimoje sporto tradicijos?

– Taip, mano mažesnis brolis taip pat ne per seniausiai pradėjo kovoti ringe. Būna laimėjimų ir pralaimėjimų, bet jis yra tvirtesnio charakterio nei daugelis jo amžiaus vaikų. Jis niekada nėra pasakęs po pralaimėjimo, kad nesportuos. Po kiekvienos kovos matau, kad jis vis labiau ir labiau įdeda savę į treniruotes, neina į jas vien tam, kad pabendrauti su draugais, kaip dažnai daro jo amžiaus vaikai. Jis visada klauso trenerio nurodymų. Muay Thai pas mus sportuoja dar ir tėvas, kuris taip pat yra turėjęs kelias mėgėjų kovas. Jis, būdamas 41 metų, išėjo į ringą su vos ne dvigubai jaunesniais, bet labiau patyrusiais varžovais.

– Jūsų hobis, laisvalaikis…

– Mano laisvalaikis nelabai kuo ir skiriasi nuo vienmečių vaikinų: pažaidžiu kompiuterinius žaidimus, dažniausiai būnu su draugais. Šiuo metu esu pasiėmęs laisvus metus nuo mokslų ir dirbu.

– Ir pabaigai, kaip manote, kas daugiausia prisidėjo Jūsų gyvenime prie pasiekimų?

– Prie šių pasiekimų prisidėjo tikrai labai daug žmonių, pradedant draugais, kurie visada palaikė, nesvarbu ar tai būtų laimėjimas ar pralaimėjimas. Esu dėkingas žmogui, kuris mane įvedė į kovinių menų sportą – tai dziudo treneris Aleksandras Kolkatovas. Pas jį sportuodamas išmokau savigynos pagrindų ir supratau, kad tai yra mano sritis. Esu dėkingas Kazlų Rūdos sporto klubo ”Giria” sportininkams bei treneriui Jauniui Mincevičiui, kuris supažindino mane su Muay Thai sporto šaka, paaiškino, kuo ji skiriasi nuo Lietuvoje pagarsėjusio kikbokso. Jis išmokė Muay Thai pagrindų. Taip pat esu dėkingas Marijampolės Muay Thai klubui ”Rėmeris” sportininkams už šiltą priėmimą bei pagalbą besiruošiant kovoms. Ypatingai dėkingas esu šio klubo treneriams Linui Andrijauskui ir Remigijui Kulikauskui. Labai dėkingas esu ir Kauno Muay Thai klubui ”Titanas”, kuriam atstovauju jau keli metai, treneriams Mariui Misiūnui ir Vaidui Valančiui, kurie visada prieš kovą motyvuoja ir duoda gerus patarimus. O labiausiai prie mano pasiekimų prisidėjo žmogus, kuriam jaučiu didelę pagarbą, ir esu labai dėkingas, tai mano treneris Sigitas Gaižauskas. Su treneriu Sigitu praėjome visko daug, daug visko dar ir laukia ateityje, bet jo dėka dabar esu toks, koks esu kovotojas. Dėkingas tėčiui Mindaugui Kesteniui, šeimos nariams už visapusišką paramą.