Pilnos krepšinio sirgalių tribūnos Kazlų Rūdos sporto centre, džiuginantys krepšininkų rezultatai, noras atstovauti miesto komandai, galų gale populiarinti krepšinį savivaldybėje, kad jis būtų mėgiamas ir laukiamas ne mažiau nei futbolas – tokia intencija dar vasarą buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Kazlų Rūdos sporto centro ir krepšinio klubo “Ataka”, kuri šįmet debiutavo RKL “B” diviziono krepšinio pirmenybėse.

Jau pirma sezono pusė parodė, kad komanda su potencialu. Šiuo metu “Ataka” yra viena iš šio diviziono lyderių. Pats laikas Kazlų Rūdos krepšinio gerbėjus supažindinti su komandos įsikūrimo istorija, jos planais, vizija, todėl nieko nuostabaus, kad šią kelionę pradėsime pakalbindami jos vadovą Gintarą Labutį:

– “Atakos” krepšinio klubas skaičiuoja ketvirtuosius gyvavimo metus. Kokios klubo įsikūrimo aplinkybės? Kaip kilo idėja?

– Krepšinio komanda „Ataka“ susibūrė 2017 m. spalio mėnesį. Kaip komanda, būtent nuo tada ji pradėjo savo veiklą, susijungus būriui bendraminčių.

Bendraminčių, besidominčių sportu, jo rezultatais ir norinčių formuoti bendruomenę, kuri siektų aukšto meistriškumo rezultatų.

Besitreniruojant kartu buvo nuspręsta dalyvauti įvairiuose krepšinio turnyruose ir stiprinti komandą kaip brandų vienetą.

Pradėjome savo kelią nuo vietinės reikšmės turnyrų, tokių kaip Kalvarijos mėgėjų lygos pirmenybės, taip pat dalyvavome turnyre, „Marijampolės Mero taurei laimėti“.

Galiu pasidžiaugti, jog pavyko užimti 1 – ąją vietą. Sustiprėję fiziškai ir morališkai nusprendėme 2019 m. dalyvauti „KKML“ (Kauno krepšinio mėgėjų lygoje). Teko pasidžiaugti garbinga trečiąja vieta.

Matant vyrų užsidegimą, norą judėti į priekį, rodomus rezultatus, pasakiau sau – turime plėstis. Tokiu būdu 2020 m. sausio 9 dieną buvo prieita prie sprendimo įkurti krepšinio klubą „Ataka“.

Klubo veikla pradėjo vystytis atsiradus paramai. Taip atsirado galimybė kilti aukštyn. Įkūrus organizaciją, buvo nuspręsta dalyvauti RKL (regioninė krepšinio lyga). Ir štai mes čia – Kazlų Rūdoje.

– Kurie ligšioliniai komandos pasiekimai Jums svarbiausi?

– Na, negalėčiau išskirti vieno ar kito laimėjimo kaip svarbiausio. Visa tai, ką mes kuriame kartu šiuo metu, tai yra atėjimas į Kazlų Rūdos miestą ir žaidimas profesionalioje lygoje yra didžiausias mūsų laimėjimas.

– O kaip kilo komandai mintis „kraustytis“ būtent į Kazlų Rūdą?

– Vadovaujant organizacijai ne vienerius metus, teko matyti įvairaus pobūdžio sporto kompleksų, girdėti įvairių nuomonių apie sporto sampratą ir dėmesį jai.

Mus sužavėjo Kazlų Rūdos miesto skiriamas dėmesys sporto entuziastams, aukšto meistriškumo sportininkams profesionalams.

Patraukė dėmesį Kazlų Rūdos turimas sporto kompleksas, miesto vadovybės, Mero teigiamas požiūris kuriant ateities viziją į ją įtraukiant jaunimą, jų tinkamą užimtumą ir kelią profesionalaus sporto link.

Mus žavi krepšinis, komandinis sportas, ir aš tikiu, kad mūsų visų bendras kūrybinis procesas padės pasiekti ne vieną laimėjimą šioje srityje.

– Komandą šiai dienai sudaro krepšininkai iš įvairių miestų. Koks Jūsų požiūris, jeigu kalbėsime apie komandos komplektaciją, apie „vietinius/nevietinius“ krepšininkus..?

– Teisingai pastebėjote, šiuo metu komandą sudaro krepšininkai iš įvairių miestų. Bet mano prioritetas, ką akcentavo ir miesto vadovybė, kad kuo daugiau įsitrauktų į mūsų komandos veiklą ir gabūs kazlųrūdiečiai: gebantys, norintys tobulėti ir siekiantys užsibrėžto tikslo.

Tam yra atranka iki sezono pradžios. Jos metu mes ir stengiamės įžvelgti potencialą. Kas liečia sąlygas šiam procesui, jos yra suteikiamos aukštame profesionalumo lygyje.

Šiame sezone labai norėjome turėti keletą vietinių krepšininkų, tačiau neparodyta iniciatyva iš pačių vietinių žaidėjų, todėl šiuos planus teko atidėti artimiausiai ateičiai.

– Kokie Jūsų komandos komplektavimo prioritetai? Kiek jame turi įtakos komandos trenerio pasirinkimai?

– Šiose pareigose turime atsakingą asmenį. Komplektuojant sudėtį svarus ir trenerio bei jo asistentų žodis. Negavus jų pritarimo, jokios derybos neįsivaizduojamos. Labai svarbu žaidėjo charakteris tuo, kad nebūtų komandos viduje konfliktų.

– Krepšinyje esate ne vieneri metai. Ar dažnai yra tekę atsisakyti žaidėjo paslaugų? Ar paprasta tai daryti emociškai ir nesulaukiate dėl to priekaištų?

– Negaliu pasakyti, kad tai teko daryti dažnai, bet neslėpsiu, kad per šį organizacinį periodą teko su tuo susidurti. Kiekvienas žaidėjas, atėjęs į mūsų komandą, kažką po savęs palieka. Taip formuojasi bendruomenė.

Neneigsiu, kad kiekvienas išsiskyrimas, nepriklausomai nuo situacijos, būna nevienodai sunkus. Tai nepamatuojama. Bet kartais tiesiog taip susiklosto gyvenime, kad tenka palinkėti vienas kitam sėkmės. Tai yra sportas.

Priekaištų dėl to nesame sulaukę, anaiptol. Buvę komandos žaidėjai, treneriai paskambina, teiraujasi, kaip mums sekasi ir linki sėkmės ateities perspektyvose. Mums, kaip organizacijai, tikrai glosto širdį, vadinasi einame geru keliu.

– Pakalbėkime apie Jūsų, komandos ateitį, krepšinio vietą Jūsų gyvenime… Kokių turite svajonių, planų, lūkesčių?

– Jeigu atvirai, tai mūsų tikslas – RKL „A“ divizionas. Tinkamai susiklosčius aplinkybėms, manau, kad tai galime pasiekti jau šiemet. Realiai ateitis parodys.

Atsiradus stabilesniam finansiniam užnugariui, galbūt pavyktų užkopti ir dar aukščiau. Be abejo pasvajojame apie užauginamą vietinį jaunimą, kuris atitiktų šiai lygai tinkamą atstovauti lygį, taip įrašant Kazlų Rūdos ir kaip krepšinio miesto vardą.

– Kokią norėtumėte matyti tuomet komandą po 5-10 metų?

– Iš tiesų tokios tolimos klubo vizijos neplanavome, bet norėtume turėti komandą Nacionalinėje krepšinio lygoje, atstovaujančią Kazlų Rūdos miestą, priešakyje su vietiniais žaidėjais.

– Ką Jums reiškia gyvenime krepšinis?

– Mūsų, vadovų, niekas taip nesuvienija kaip krepšinis. Dažnai žiūrėdami krepšinio varžybas pasvajodavome, kad norėtume turėti savo komandą. Kaip matote, atsiradus galimybei, nedvejodami sukūrėme komandą.

Visą savo laisvą laiką skiriame jai, siekdami kuo aukštesnio profesionalumo ir aukštesnių rezultatų. Esame šios sporto šakos mylėtojai bei puoselėtojai, gyvename šia sporto šaka.

– Kaip Jums susiformavo meilė krepšiniui? Kas motyvavo likti prie jo ? Kokių sporto šakų teko paragauti?

– Krepšiniu pradėjau domėtis nuo mažens. Laikui bėgant supratau, kad pačiam tapti profesionaliu krepšininku nepavyks, todėl pradėjau domėtis galimybe sukurti savo krepšinio klubą.

Atsiradus tinkamiems bendraminčiams, pradėjome specializuotis krepšinio klubo valdymo srityje.

Gyvenime teko išbandyti ir daugiau sporto šakų – lengvąją atletiką, sunkumų kilnojimą, futbolą, bet nusprendžiau likti prie tos sporto šakos, kuri sekėsi geriausiai.

– Jei kalbėsime plačiau apie krepšinį Lietuvoje, kontekstą su kitomis sporto šakomis, kokias didžiausias problemas jame matote?

– Na išskirčiau vieną iš esminių problemų galbūt ne tik sporte šiuo metu, bet ir visame pasaulyje tai COVID-19 pandemija. Krepšinis yra komandinis sportas ir kaip kitos sporto šakos turi savo sirgalius. Tai varomoji jėga siekiant gerų rezultatų.

Labai apmaudu, kuomet tenka žaisti rungtynes tuščiose arenose be žiūrovų, bet stengiamės suprasti, jog šiuo metu yra sunkus periodas, kiekvieno iš mūsų sveikata yra aukščiau visko.

Tikėkimės, kad visa tai greitai baigsis ir bus galima džiaugtis atmosfera su ištikimais sirgaliais.

– Kaip ir bet kuri sporto šaka, krepšinis taip pat nėra vien pergalės. Kaip priimate pralaimėjimus? Ar jie palieka/turi ilgalaikių pasekmių?

– Mūsų nuomone, į kiekvieną pralaimėjimą reikia žvelgti kaip į galimybę, iššūkį, tobulėti ir siekti geresnių rezultatų.

Galime pašmaikštauti, jog pralaimėtas mūšis tai ne karas. Tai diegiame ir organizacijoje, kad iš kiekvieno pralaimėjimo mes turime mokytis ir su kiekviena diena tobulėti.

– Ne paslaptis, kad pastaraisiais metais vaikų krepšinis Kazlų Rūdoje buvo gerokai prigesęs ir nuo praėjusių metų daromi tam tikri žingsniai jį atgaivinti. Ką žinote apie tai ir koks būtų Jūsų krepšinio gaivinimo Kazlų Rūdoje receptas..?

– Geras klausimas, iš tiesų. Mano nuomone, norint atgaivinti krepšinį jūsų mieste, reikėtų pradėti nuo jaunimo. Mes, kaip organizacija, norime, kad kiekvienas jaunas žmogus norėtų, gebėtų ir jam būtų sudarytos visos sąlygos tobulėti.

Mūsų siekiamybė yra pritraukti jaunimą prie profesionalaus aukšto meistriškumo komandos ir jos kuriamų rezultatų. Tai galimybė tobulėti. Tai yra esminis dalykas.

Taip pat tėvų, palaikančiųjų įsitraukimas į visą procesą neatsiejama to dalis. Turime puikų komandos trenerį, kuris stengiasi pažinti kiekvieną asmeniškai.

– Na ir pabaigai…

– Tiesiog naudodamasis proga norėčiau padėkoti Mariui ir Antanui, kurie daug prisidėjo prie komandos vystymo, svarbių žingsnių ėjimo pirmyn, taip pat komandai už tikrai matomą pirmą sezono pusę, na o visiems ateinančiais metais – būkite sveiki!