Spalio 12-13 dienomis vidurio Lietuvos mieste Kėdainiuose vyko šalies mokinių vaikų, jaunučių ir jaunių dziudo čempionatas, kuriame dalyvavo net 42 sporto klubų/sporto mokyklų sportininkai. Dvi dienas trukusiose varžybose startavo virš 700 dalyvių. Jų gretose ir du solidaus Kazlų Rūdos sporto centro dziudo imtynių specialisto Aleksandro Kolkatovo ugdomi jaunieji talentai – broliukai Simas ir Mantas Beloded. Pirmąją dieną devynerių metukų Mantas kovojo U-12 amžiaus grupėje, svorio kategorijoje iki 30 kg. su vyresniais varžovais. Trenerio teigimu, nors kazlųrūdietis realiai per jaunas dar tokiam čempionatui, tačiau įvertinus jo techninį potencialą, nuspręsta išmėginti jėgas ant Kėdainių arenoje patiestų tatamių. Pirmajame rate M.Beloded užtikrintai laimėjo dvikovą, tačiau antrajame nusileido varžovui iš Elektrėnų. Jaunojo kazlųrūdiečio tai neišmušė iš vėžių ir paguodos kovose jis laimėjo visas tris dvikovas. Paminėtina, jog visi varžovai buvo motyvuoti ir siekė to paties, bronzos medalio. Nors ir kovos buvo sudėtingos, Mantas parodė stiprų charakterį ir techniką, ko pasekoje jis pasidabino šios prabos medaliu. Pasak trenerio A.Kolkatovo, Mantas operatyviai ir puikiai reagavo į jo pastabas, kurios padėjo tvarkytis su užduotimis. Sporto centro dziudo imtynininkas dar labai jaunas ir šioje amžiaus grupėje dar galės kovoti dvejus metus. O tai reiškia, kad galima tikėtis ir dar aukštesnių rezultatų. Laikas parodys, ar žodis virs kūnu.

Sekančią dieną U-14 amžiaus grupėje, svorio kategorijoje iki 38 kg su vyresniais oponentais kovojo dvylikametis Simas Beloded. Jam nesugebėjo pasipriešinti nei vienas varžovas. Visas penkias kovas, įskaitant ir finalą jis užtikrintai laimėjo techniškai ir anksčiau laiko. Paminėsime, jog šioje kategorijoje buvo nemažai buvusių čempionų ir prizininkų. Kiekvienas iš jų galėjo pridaryti rūpesčių, todėl nusiteikimas prieš kovas ir produktyvus pokalbis su treneriu buvo orientuotas daugiau į psichologinę būsimų dvikovų pusę. Nors buvo apgalvota strategija prieš kiekvieną varžovą, kovos metu pasitaiko ir nemažai netikėtumų. Simas su viskuo puikiai susitvarkė – iškovotas čempiono vardas. Kazlų Rūdos sporto centro trenerio vertinimu, kiekviena iškovota prizinė vieta Lietuvos čempionate džiugina ir yra svarbi, bet tapti čempionu itin svarbu. Tai suteikia papildomos motyvacijos ir Simui, ir aplinkiniams, kurie dėl to dirba. Šis čempionatas parodė, kad dziudo sporto šaka Kazlų Rūdoje turi aukštą lygį, čempionatas puikiai susiklostė. Nors į jį galbūt galėjo vykti ir daugiau Kazlų Rūdos sportininkų, tačiau treneriui vertinant kiekvieno galimybes, prioritetas pirmiausia sveikata ir viskam savas laikas. A.Kolkatovas tikisi, jog ateityje šiame lygyje Kazlų Rūda turės ir daugiau kovotojų. Šiame čempionate turėjo dalyvauti ir dar vienas sporto centro dziudo atstovas A.Bandza, tačiau dėl tam tikrų sveikatos problemų šįkart jis startuoti negalėjo.

Po šio įspūdingo savaitgalio Kazlų Rūdos sporto centro dziudo imtynininkams, pakalbinome ir trenerį Aleksandrą Kolkatovą:

– Dziudo imtynininkų rengime visada akcentuojate techniką. Ar tik ji atneša maksimalų rezultatą? Kiek tai lemia sportininko amžius?

– Rezultatas be abejo priklauso ne nuo vieno faktoriaus. Kaip treneris, be technikos dziudo aš apskritai neįsivaizduoju. Be abejo svarbu ir galingumas, ir mąstymas. Jei jaunesnis sportininkas atitinka šiuos kriterijus, jis nesunkiai susitvarkys ir su vyresniu varžovu.

– S.Beloded neretai varžosi su vyresniais, sunkesniais varžovais ir dažnai dvikovose sulaukia sėkmės. Kokias matote kaip treneris galimybes jam ateityje patekti į šalies rinktinę…?

– Formuojant šalies rinktinę, visada atsižvelgiama į Lietuvos čempionate užimtą vietą. Jeigu pavyzdžiui, būtų renkama jaunučių rinktinė, Simas būtų jos gretose. Žvelgiant į ateitį, be abejo, mes neapsirobosime tuo, kas yra šiandien. Toliau gerinsime ir techniką, ir fizinį pajėgumą, tobulinsime psichologiją. Esu įsitikinęs, jog rezultatai tik gerės.

– Kaip jaučiatės kaip treneris sporto centre? Ar per visą laikotarpį, kurį dirbate išgyvenate šiuo metu aukso amžių ar viskas tik ateityje..?

– Žinoma viskas ateityje. Lietuvos prizininkų ir čempionų būdavo ir jaunučiuose, ir jauniuose, netgi ir suaugusiųjų grupėje, bet Simas pirmas čempionas, kurį paruošiau nuo pat vaikystės. Kaip treneris tikiuosi, kad tai ne aukso amžius, o tik jo pradžia…

– Kaip manote, ar sportininkų pasiekimai turi įtakos sporto šakos populiarumui, jei kalbėsime apie tai mūsų savivaldybėje? Ar juntate tai?

– Manau, kad turėtų įtakoti. Visiems smagu žinoti, kad iš nedidelės savivaldybės aukšti rezultatai. Realiai net dabar jaučiu didesnį aktyvumą grupėse, ateina naujų asmenų, norinčių išmokti dziudo, tačiau sunku pasakyti, jog tokios tendencijos tik dėl to. Norėčiau pažymėti, kad dvikovų sportas ne visiems. Kaip treneris vertinu ir masiškumą, ir meistriškumą. Visi turi vienodas galimybes rinktis, ar dalyvauti varžybose, ar apsiriboti tiesiog tuo, jog įgyti bazinių žinių ir tobulėti tiesiog dirbant šia kryptimi.

– Žvelgiant į visą Jūsų kaip trenerio veiklos laikotarpį, kuris pasiekimas dirbant sporto centre Jums brangiausias?

– Sunku pasakyti, kuris brangiausias. Norėtųsi galbūt išskirti dabartinį laikotarpį. Su sportininkais dalyvaujame ne tik šalies mastu, bet neretai išvykstame ir už Lietuvos ribų. Teko dalyvauti su sportininkais Latvijoje, Lenkijoje. Tiesiog vertinu šį laikotarpį. Neatsiribosiu nuo visų pasiekimų, bet visada bus žvilgsnis į ateitį. Šiuo metu malonus faktas, kad yra Lietuvos čempionas.

– Su kokiais sunkumais dažniausiai susiduriate rengiant sportininkus?

– Visų pirma žinoma psichologija. Galima puikiai valdyti techniką, bet jei prieš dvikovą sportininkas per daug jaudinasi, ir jaudulys vis daugiau pradeda užgožti,  tai kaip taisyklė sportininkas nepasinaudoja nei technika, nei kitais patarimais. Norisi pastebėti, kad šioje pusėje puikiai tvarkomės ir rezultatai kalba patys už save. Tenka labai daug dirbti ir techninėje pusėje. Kad sportininkas galėtų tinkamai reprezentuoti varžybose, vien talento neužtenka, reikia įdėti labai daug darbo. Simas ir Matas kaip tik šiame kelyje.

– Kokius dar perspektyvius dziudo imtynininkus matote sporto centre? Kiek ilgai turi trukti treniruotės, kad pamatytumėte sportininko talentą, jo potencialą?

– Labai gabūs sportininkai kiekvienoje sporto šakoje pasitaiko labai retai. Per visą trenerio darbo laikotarpį turėjau 3-4 asmenis ir ne visiems pavyko pasiekti teigiamo rezultato dėl įvairių priežasčių. Susiduriama ir su treniruočių nesistemingumu, jų praleidimu, jų stoka. Kaip treneris, labiausiai vertinu darbštumą. Jo dėka galima ir kalnus versti, o talentingas tinginys nieko nepasieks.

– Kaip manote, ar geresnės sportavimo sąlygos šiai sporto šakai užtikrintų aukštesnius sportininkų rezultatus?

– Tai, ką turime šiandien, mane pilnai tenkina. Kaip matote, turint ir tokią bazę, galima paruošti aukšto lygio sportininką. Viskas prasideda nuo sportininko ir trenerio noro.

– Koks būtų Jūsų receptas, kaip tapti čempionu?

– Savo mokiniams sakau taip: kuo skiriasi geras sportininkas nuo čempiono..? Noras laimėti ir žvilgsnis…

– Pabaigai, ko palinkėtumėte Kazlų Rūdos savivaldybės sporto bendruomenei..?

– Pirmiausia tai jaučiuosi dėkingas Kazlų Rūdos savivaldybei ir labai džiaugiuosi, kad atsirado sportininkų ir trenerių skatinimo sistema. Šis įvertinimas yra išties stipri motyvacija tiek sportininkui, tiek treneriui siekti maksimalių rezultatų. Taip pat dėkingas ir sporto centrui už geranoriškumą, nuolatinę visapusišką pagalbą ir palaikymą. Tai taipogi suteikia papildomos energijos rengtis didiesiems startams. O palinkėti visiems norėčiau didesnio aktyvumo. Mano supratimu, jaunimas turi augti ir vystytis sveikas ir fiziškai aktyvus, kitaip gresia degradacija. Gyvename technologijų amžiuje, ir norint nesusidurti su liūdnomis „labai patogaus, labai lengvo“ gyvenimo pasekmėmis, vaikai turi judėti ir sportuoti bet kurioje sporto šakoje…