Praėjusį savaitgalį Rygoje vyko 12-asis klubo „Kyodai“ tarptautinis dziudo turnyras, kuriame startavo 1170 dalyvių net iš 16 šalių. Pirmąkart jame jėgas išmėgino ir A.Kolkatovo treniruojamas Kazlų Rūdos sporto centro dziudo imtynininkas Simas Beloded. 2012 m.g. sportininkas varžėsi vyresnių U-14 amžiaus grupėje, svorio kategorijoje iki 34 kg. Trenerio teigimu, S.Beloded pasirodė šiame turnyre ganėtinai gerai, kazlųrūdiečiui iki medalio pritrūko vos vieno žingsnio. Dziudo imtynininkas galėjo prasibrauti ir į finalą, deja koją pakišo kiek didesnis nei įprastai jaudulys, kuriam esant jis negalėjo parodyti viso potencialo, todėl buvo priverstas pripažinti ukrainiečio pranašumą. A.Kolkatovas įsitikinęs, jog S.Beloded psichologinis užtikrintumas, tvirtumas ateis su praktika ir darbu su savimi.
Kovoje dėl trečios vietos nusileista turnyro šeimininkui Latvijos sportininkui. Galutinėje įskaitoje S.Beloded iškovojo penktąją vietą. Jis puikiai pasirodė grupės varžybose, kur nugalėjo taip pat Latvijos atstovą, o vienas ryškesnių kazlųrūdiečio pasirodymo akcentų buvo tas, kad buvo pasiekta pergalė prieš Sakartvelo dziudo imtynininką. Pasak trenerio, šios šalies sportininkai ne tik stiprūs, bet ir duotuoju atveju varžovas, su kuriuo teko kovoti S.Beloded, prieš tai puikiai save parodė tiek iš techninės, tiek iš taktinės pusės. Kazlųrūdiečio tai neišgąsdino ir sporto centro dziudo imtynininkas jį įveikė. Simui pasirodymas šiame turnyre buvo neįkainojama varžybinė patirtis vien dėl galimybės pasigalynėti su varžovais iš įvairių šalių. Pažymėtina, jog šioje dziudo imtynininkų kategorijoje apskritai tai buvo aukščiausia iš lietuvių iškovota vieta. Apie Kazlų Rūdos dziudo imtynių kaip sporto šakos debiutą už šalies ribų, lūkesčius, perspektyvas pakalbinome ir jau daugiau nei dešimtmetį Kazlų Rūdos sporto centre puikiai besidarbuojantį Aleksandrą Kolkatovą:
– Kokių turėjote lūkesčių, kokių tikėjotės rezultatų šio tarptautinio dziudo imtynių turnyro išvakarėse?
– Tai, jog šis turnyras bus stiprus, žinota dar ir prieš vykstant į jį. Tikėjausi, kad jose bus įgyta labai svarbi ir tarptautinė varžybų patirtis, jog jos neapsiribos kokia viena pralaimėta dvikova. Kaip treneris be abejo turėjau lūkesčių pakovoti ir dėl apdovanojimų, nepaisant to, jog tokio lygio turnyruose nėra taip paprasta.
– Kokių šalių sportininkai Jums paliko didžiausią įspūdį?
– Gerą įspūdį paliko patys turnyro šeimininkai latviai, kurių lygis ganėtinai aukštas, papildomai stebėjau ir Sakartvelo dziudo imtynininkus. Kaip treneriui buvo įdomu palyginti dabartinius ir ankstesnius šios šalies sportininkų pasirodymus. Buvo laikas, kai su šios šalies sportininkais yra tekę kovoti ir man. Susidariau įspūdį, jog šios šalies lygis iš esmės nepasikeitė, jis išlieka aukštas. Sakartvelai yra vieni iš lyderių pasaulyje, pasižymi sportiniu charakteriu.
– Kaip vertinate apskritai šį dziudo imtynių sezoną ir Kazlų Rūdos sportininkų perspektyvas šioje sporto šakoje?
– Manau, kad šis sezonas Kazlų Rūdos sporto centro dziudo imtynininkams buvo geras. Ne tik dalyvauta, bet ir iškovota apdovanojimų tiek šalies čempionatuose, tiek tarptautiniuose turnyruose. Sezono pasiekimai pranoko lūkesčius. Esu įsitikinęs, jog kazlųrūdiečiai turi ateitį, svarbu tik, kad jie reguliariai sportuotų ir siektų užsibrėžtų tikslų. Smagu, kad sporto centro dziudo imtynininkai matomi ir šalies mastu.
– Kokį įspūdį paliko šių varžybų organizavimas lyginant su analogiškais turnyrais Lietuvoje?
– Tai buvo didelės apimties turnyras, kuris truko dvi dienas, vyko ant 6 tatamių ir susidarė iš 6 etapų. Organizuoti tokio masto renginį nėra paprasta. Nors dalyvių buvo itin daug, gerą įspūdį paliko sklandus priėmimas, registracija.
– Ar galėjo šiame turnyre varžytis pagal esamą potencialą daugiau kazlųrūdiečių..?
– Be abejo galėjo. Vykome į jį pirmąkart, norėjome, kad dalyvautų kartu ir tėvai. Keliauta į kitą šalį, tai buvo atlikta savotiška žvalgyba ir manau ateityje bus didesnis Kazlų Rūdos dziudo imtynininkų būrys.
– Jei žvilgtelėtumėme į lyderiaujančių kazlųrūdiečių bendrą meistriškumo būklę, kokios, Jūsų vertinimu, jų stipriosios/silpnosios pusės? Kur reikėtų jiems įdėti daugiausia darbo..?
– Mano supratimu, šiai dienai norėtųsi tobulinti daugiausia sportininko rengimosi psichologiją. Kas liečia techniką, nuolatos treniruojantis ji nuolat „šlifuojama“, tobulinama ir tobulumui ribų nėra. Turnyrai rodo, kad dar ne visada būna psichologinis stabilumas. Antra vertus, reikėtų suprasti, jog tai dar labai jauni, besivystantys, augantys sportininkai ir tai ateis tik su praktika. Dirbant šia kryptimi mes daug kalbamės, bendraujame, praktikuojamės.
– Už Lietuvos ribų išvykote su dziudo imtynininku pirmąkart. Ar tai stipriausias turnyras, kuriame startavote per visą Jūsų kaip trenerio veiklos laikotarpį Kazlų Rūdos sporto centre?
– Sunku būtų pasakyti. Vertinant dalyvaujančių šalių skaičius bei dalyvius, būtų gausiausias tai tikrai. Jei ne stipriausias turnyras, tai vienas iš stipriausių. Latvijoje apskritai vyksta daug turnyrų ir organizuojami jie dažnai, bet šis turnyras pranoksta kitus galingumu. Jis yra oficialiai pripažintas turnyras ir įtrauktas į Lietuvos dziudo federacijos kalendorių.
– Pabaigai, artimiausi planai…
– Jeigu kalbėsime apie einamąjį sezoną, tai pagrindiniai startai jau praeityje. Šiuo metu toliau kelsime meistriškumą, galbūt pavyks sudalyvauti dar kokiame nors turnyre ar vasaros stovyklėlėje. Klosime pamatus viliantis, kad ateinantis sezonas būtų ne prastesnis nei šis…
