Dar pirmoje rugpjūčio pusėje puikios žinios apskriejo Kazlų Rūdos krašto krepšinio gerbėjus. Ko gero pirmąkart mūsų savivaldybės krepšinio istorijoje LKL klubo dėmesio sulaukė kraštietis, Ąžuolų Būdoje gyvenantis 22 metų, 195 cm ūgio Ernestas Sederevičius. Pasak informacijos šaltinių, Utenos „Juventus“ su krepšininku sudarė ketverių metų sutartį pagal formulę 2+1+1. Praėjusiame sezone Ernestas Sederevičius rungtyniavo NKL Šilutės „Šilutės“ klube. Apie krepšininko karjeros posūkius, geriausius pasiekimus, krepšinio tradicijas šeimoje kalbamės su Ernestu:

– Esate pirmas krepšininkas iš Kazlų Rūdos krašto, kuris gavo pasiūlymą iš LKL klubo.. Ar tikėjotės tokio karjeros posūkio? Kokiomis aplinkybėmis tai įvyko? Kaip sulaukėte pasiūlymo?

– Aišku smagu, kad galiu taip reprezentuoti savo gimtąjį kraštą. Buvo tos vilties, kad pakvies, bet tikrai nesitikėjau pakvies į LKL klubą. Tai įvyko palyginus po solidaus sezono rungtyniavus ,,Šilutės” komandoje ir pradėjus bendrauti su savo agentu Sauliumi Švetkausku. Tokiomis aplinkybėmis pradėjome žiūrėti galimus variantus ir po ilgo laukimo laiko gavau pasiūlymą.

– Kokioje pozicijoje matote save ateinančiame sezone? Kurioje iš jų labiausiai mėgstate rungtyniauti?

– Save matau ateinančiame sezone lengvojo krašto arba kitaip vadinamu 3 numeriu. Šiaip visada labiau pripratęs buvau sunkiojo krašto arba 4 pozicijoje, bet pagal ūgį nelabai galiu būti tokioje pozicijoje.

– Kaip atėjote apskritai į krepšinį? Kam esate dėkingas už tai, kur esate šiandien?

– Pradžioje žaidžiau futbolą ir po 4 metų žaidimo perėjau į krepšinį. Buvo tėčio didelė pagalba, kad mane nuvedė į treniruotę Kazlų Rūdoje pas Nerimantą Diliauską, tai jam esu dėkingas, bet ir pats norėjau sportuoti ir pamilau šį sportą.

– Kaip vertinate savo pasirodymų laikotarpį „Šilutės“ klube? Kaip manote, kiek tai turėjo įtakos dabartiniam Jūsų karjeros posūkiui?

– „Šilutės“ klube rungtyniavau du sezonus ir vertinu juos labai gerai. Sportavau su daug patirties turinčiais žaidėjais tokiais, kaip Valdas Vasylius, Linas Lekavičius, Simonas Serapinas. Jie davė daug patarimų, paaugau kaip žmogus ir kaip žaidėjas. Tai parodė ir žaidimas lygoje. Be abejonės tai prisidėjo prie mano sėkmės.

– Neretai galima Jus matyti ir 3×3 krepšinio formato aikštėje rungtyniaujant įvairiuose turnyruose. Kuris krepšinis arčiau dūšios – klasikinis ar 3×3? Kodėl?

– Man patinka vistiek labiau 5×5. Gatvės krepšinio 3×3 formatas yra labai gera vieta pačiam kaip žaidėjui tobulėti individualiai, todėl manau abi sporto šakos yra labai geros.

– Kokius žaidimo komponentus norėtumėte dar pagerinti? Kur matote didžiausius savo treniruotumo rezervus?

– Jau keletą metų tobulinu driblingą ir metimą, nes to man trūksta žaidžiant mano pozicijoje, todėl ties tuo dirbu.

– Esate jaunas krepšininkas, faktiškai dabar įsitvirtinantis vyrų krepšinyje. Kokių turite ambicijų, jeigu kalbėsime apie būsimą sezoną? Ko tikitės iš savęs? Kokios Jūsų stipriosios krepšininko pusės?

– Aišku norėtųsi išbėgti bent minutei į LKL aikštelę, bet nežinau kas laukia. Jeigu mane skolins NKL klubui, tai tikiuosi gero sezono. Mano stiprybės manau yra fiziškumas, atletiškumas ir gynyba, nes tuo dažniausiai naudojuosi krepšinio aikštelėje.

– Kokie pasiekimai šiai dienai Jums svarbiausi per esamą karjerą? Apie kokius trofėjus, asmeninius pasiekimus svajojate…?

– Man asmeniškai pats svarbiausias pasiekimas yra su ,,Šilutės” komanda pasiekta 3 vieta, kuri buvo pasiekta prieš Covid-19 pandemiją, nes tai buvo pirmas medalis iškovotas 5×5 profesionaliame krepšinyje. O ateityje tikiuosi, kad su komanda pasieksiu aukso medalį, o asmeniniai pasiekimai man nėra labai svarbūs, nes norisi laimėti su kitais komandos draugais.

– Kokios Jūsų šeimoje sporto tradicijos? Kiek tai prisidėjo prie pasirinktos sporto šakos?

– Kalbant apie tradicijas, manau viskas prasidėjo nuo tėčio, nes jis buvo futbolininkas ir pačioje pradžioje norėjau sekti jo pėdomis, bet perėjau vėliau į krepšinį. O sesė irgi pradžioje bandė būti šokėja, bet irgi kaip ir aš perėjo į krepšinį, tai manau tos sporto tradicijos tikrai gerai buvo perduotos pas mus šeimoje.

– Jūsų laisvalaikis, hobis…

– Laisvalaikis dažniausiai yra praleidžiamas tiesiog ilsintis po sporto, o hobis mano yra vienas, manau, iš keistesnių, tai rubiko kubų dėliojimas. Kai išmokau dėlioti, nesugebėjau nustoti toliau tai daryti.

– Jeigu nebūtų krepšinio, kas būtų tada…?

– Neįsivaizduoju nieko kito aš asmeniškai. Tiesiog krepšinis kol kas yra mano gyvenimas. Bet manau, kai ateis laikas, sugalvosiu, ką toliau darysiu gyvenime.

– Ko palinkėtumėte mažiesiems krepšininkams, kurie yra tik krepšininko kelio pradžioje…?

– Pirmiausia nepasiduoti. Visada būna momentų, kai galvoji, kad nori viską pabaigti, bet tada viską pergalvoji ir vėl žaidi toliau, todėl manau, kad tai yra vienas svarbiausių dalykų. O toliau reikia įdėti daug darbo. Nė vienas žaidėjas nepasiekė aukštų pasiekimų neįdėję daug sunkaus darbo. Visi, kurie nori žaisti krepšinį, turi suvokti, kad krepšinis žaidžiamas nuolat, beveik ištisus metus. Tiesa, svarbu neperdegti ir nuolat trokšti aukštesnių rezultatų, siekti didesnių tikslų.